Lyrics
Atleisk už nuopolius, išprotėjęs metropoli
Aš juos skersgatviuose paslėpsiu
Tu jų nepastebėsi
Nežinau kaip tau pasakyt
Bet manęs nebus daug, tikiuosi jau nuo ryt
Aš paskendau tavo pike, ten ir pralauksiu, kiek belikę
Atleisk, bet tu jau nekvepi lietum
Kurio taip laukiau, netrugdysiu laukti jau
O gaila, kad viskas ką galėjau, tai šitos dainos
Mes tapyti laiko tatoo, ir praeitų datų, iš pamirštų vardų
Ačiū tau, už 25 tūkstančius naktų
Atleisk už nuopolius, išprotėjęs metropoli
Aš juos skersgatviuose paslėpsiu
Tu jų nepastebėsi
Atleisk už nuopolius, išprotėjęs metropoli
Aš juos skersgatviuose paslėpsiu
Tu jų nepastebėsi
Jį padalint dalimis, jokių sekundžių
Grįš šiurpuliais, grįš radijo trugdžiais
Nusės ant vitrinu, viršūnių, taxi flakonų, tik šį kartą be skonio
Be spalvų, niekingų flirtų, kur mes nei laimingi, nei apgirtę
Panašu jau ir dangus neatleis, užuomaršti metais, kad leidau sau paleist
Už tai, kad niekada pavirto kartais
Kad nenorėjau rodytis purvinais batais
Apie tuos užkampius kur nerašė spauda
Kai planavom nepasent, niekada
Užmaišysiu tau arbatos mėtų
Nes jau nebaisu, neskauda, negėda
Liekam mes, ir jos lieka
Dainos, kurių nedainavo niekas…
Atleisk už nuopolius, išprotėjęs metropoli
Aš juos skersgatviuose paslėpsiu
Tu jų nepastebėsi
Atleisk už nuopolius, išprotėjęs metropoli
Aš juos skersgatviuose paslėpsiu
Tu jų nepastebėsi
Atleisk už nuopolius, išprotėjęs metropoli
Aš juos skersgatviuose paslėpsiu
Tu jų nepastebėsi
Atleisk už nuopolius, išprotėjęs metropoli
Aš juos skersgatviuose paslėpsiu
Tu jų nepastebėsi